Gramat Volapüka/Lafab tonatas latinik

From Wikisource
Jump to navigation Jump to search
← Lafab fonetik Lafab tonatas latinik
Gramat Volapüka
Mayuds e minuds →

18. Lafab tonatas latinik natapükas ninädon

1ido tonatis lafaba Volapükik,

2ido tonatis lafabas natapükas, kels papenons me tonats latinik,

3ido tonatis lafaba latina it,

4ido leigätodis latinik tonatas lafabas natapükas dabinik veütikün no me tonats latinik papenölas, e

5ido leigätodis latinik tonatas lafabas vönik veütikün, kels no pipenons me tonats latinik.

Tonats at paleodons ma foms okas, e no ma siäm u pron oksiks.

Lafab kilid at jonidon te ad givülön tonates leigafomik pükas difik pladi fümik in ked tonatas, dat suk vödas natapükik in vödabuks Volapükik pelasumölas e pulasumölas kanon padunön fasiliko.

Büfiko tonats no nog valiks löpo in bagafadils: 4ido e 5ido pedisenöls kanons palasumön in lafab at, bi pro püks in bagafadils at pediseinöls leigätatonats somik no nog pelonons bevünetiko. Sekü nun at sekos, das lafab kilid at nog binon nelölöfik, e das no kanon vedön lölöfikum büä stips löpo penemöls pufölons-la.


1519. Lafab kilid büfiko labon tonatis sököl:

a, A, à, À, á, Á, â, Â, ā, Ā, ả, Ả, ä, Ä, å, Å, ã, Ã, ḁ, Ḁ,

b, B,

c, C, ć, Ć, č, Č, ç, Ç,

d, D, ḍ, Ḍ,

đ, Đ,

e, E, è, È, é, É, ê, Ê, ě, Ě, ē, Ē, ḕ, Ḕ, ḗ, Ḗ, ē̃, Ē̃, ë, Ë,

f, F,

g, G, ġ, Ġ,

h, H, ḥ, Ḥ,

i, I, ì, Ì, í, Í, î, Î, ī, Ī, ĩ, Ĩ,

j, J,

k, K, ḳ, Ḳ,

l, L, l̥, L̥, ł, Ł,

m, M,

n, N, ñ, Ñ,

o, O, ò, Ò, ó, Ó, ô, Ô, ō, Ō, ṑ, Ṑ, ṓ, Ṓ, ö, Ö,

ø, Ø,

p, P,

q, Q,

r, R, ř, Ř,

s, S, š, Š, ş, Ş, ṣ, Ṣ,

t, T, ṭ, Ṭ, ţ, Ţ, t̯, T̯,

ħ, Ħ,

u, U, ù, Ù, ú, Ú, û, Û, ū, Ū, ü, Ü, ǘ, Ǘ, ů, Ů,

v, V,

w, W,

x, X,

y, Y, ýÝ, ij, IJ,

z, Z, ž, Ž, ẓ, Ẓ.

← Lafab fonetik Lafab tonatas latinik
Gramat Volapüka
Mayuds e minuds →