Frunḑâ veardi

From Wikisource
Jump to navigation Jump to search


Frunḑâ veardi

Tulliu, Nuşi. Poezii. Ed. Predania, Bucureşti, 2012, p. 136


Frunḑâ veardi di sicarâ,
Bana ńi-easti multu-amarâ,
Câ-şi cântâ cuclu strâ hoarâ
Di-ńi lâeaşti-a mea ińioarâ!
Bati cuclu ş-nâ fluearâ,
C-ańiurzeaşti-a primâvearâ;
Cuclu cântâ „cucu-cucu” –
Tu-aştirnutu va-ńi mi usucu!
Şi birbil’il’i ma-şi jilescu –
Di pri patu va-ńi mi tuchescu!

Frunḑâ veardi, schicu di gârnu,
Io ńi-loai Ghioclu-a ńeu di fârnu
Şi-l’i bâgai muşatâ şauâ
Si-ńi mi ducu tu munţ cu neauâ,
Tra s-ńi-adunu culeastrandu,
Tufi mări di marandu,
Si-ńi li dau a featiloru,
Multu alâvdatiloru,
Si-şi li poartâ ningâ sinu,
Di flurii muşati-mplinu;

Si-şi li poartâ pri-albulu chept,
Io la şoputu si-ńi li-aştept
Cându yinu cu poacili,
Buclili, bâryacili;
Cându şi-yinu muşatili,

Multu grindinatili,
Marandulu tra s-lâ-ańiurzesc
Ş-pri-a loru sinu s-ńi-lu pruscuchesc,
Vârnâoarâ s-nu si-usucâ,
Featili di ńi lu-arucâ!...