Page:Hærramek ja bæsstamek Jesus Kristus ođđa Testament.pdf/237

From Wikisource
Jump to navigation Jump to search
This page has been proofread.
12. Kap.
229
Evangelium.

cabmegoattet balvvalegjid, ja borrat ja jukkat ja jukkamuǯǯan šaddat:

46 de boatta dam balvvalægje hærra dam bæive, go son i gadde, ja dam boddo, go i dieđe, ja guoft sagjai su čuoppa, ja sunji oases adda oskaldasmættomi sækka.

47 Mutto dat balvvalægje, gutte hærra dato dietta, ja i rakad ječas, ige daǥa su dato mield, saggarakkan son cabmujuvvu.

48 Mutto gutte i dieđe, mutto dakka maid cabmujume ansaš, uccanaš cabmujuvvu. Mutto juokkaš, gæn duokkai ollo læ addujuvvum, sust ollo geččujuvvu, ja gæn duokkai ollo læ oskal­duvvum, sust æmbo gaibeduvvu.

49 Mon bottim dolla ædnam ala bigjat, ja man sagga datušim mon dat jo buollaši!

50 Mutto gastain must læ gastašuvvut, ja man sagga balam mon, auddal go dat ollašubmai šadda.

51 Gaddebættetgo di mon boattam læm rafhe ædnam ala bigjat? im, mon cælkam digjidi, mutto soappamættomvuođa.

52 Dastgo dal dastmaŋŋas de vit soappamæt­tosak oft goađest læk, golm guoft vuosstai, ja guoft golm vuosstai.

53 Ačče soappamættosen manna barnes vuos­stai, ja bardne ačes vuosstai; ædne nieidas, ja nieid ædnes vuosstai; vuone maŋes vuosstai, ja maŋe vuodnames vuosstai.

54 Mutto son vela celki olbmuidi: go balv di oaidnebættet vestenest bagjanæmen, de dallanaǥa